Kaune, rugsėjo 21 dieną, vyko didžiausias šiemet bibliotekų renginys „Biblioteka visiems. Konferencija+“. Į jį Lietuvos bibliotekininkai susirinko susitarti dėl esminių veiklos krypčių, kuriomis bus siekiama didesnės negalią turinčių žmonių įtraukties bei socializacijos. Taip gimė manifestas, kuriuo bibliotekų bendruomenės nariai įsipareigojo stengtis bibliotekas paversti prieinamomis visiems.
Anot bendruomenės narių, biblioteka visiems – lanksti, atliepianti individualias vartotojų reikmes, sklandžiai reaguojanti į pokyčius, tobulinanti veiklą ir ieškanti savo išskirtinumo. Biblioteką, kuria galėtų naudotis daugiau žmonių, bus siekiama kurti laikantis manifeste numatytų žingsnių ir šių veiksmų įgyvendinimas gali padėti sumažinti socialinę atskirtį.
„Informacinė ir kultūrinė atskirtis yra viena svarbiausių socialinės atskirties priežasčių. Vyriausybės programoje iškeltas ambicingas tikslas – pasiekti, kad iki 2030-ųjų į kultūrines ir kūrybines veiklas įsitrauktų 50 proc. šalies gyventojų. Labai vertinu ir palaikau šios konferencijos idėją – juk kiekviena biblioteka gali tapti biblioteka visiems“, – savo sveikinime sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Šiandien Lietuvos bibliotekos yra skirtos visiems – ant visų jų durų kabo spalvota tai įrodanti dėlionė. Tačiau tik dirbdami kartu galime pasiekti dar daugiau ir geriau vieni kitus suprasti. Manifestas – tai simbolinis ženklas, kad mes nusiteikę bendradarbiauti, judėti į priekį ir kurti dar atviresnę biblioteką“, – įsitikinęs prof. dr. Bronius Maskuliūnas.
Konferencijoje nuskambėjo ir jautrių asmeninių istorijų iš negalią turinčių žmonių lūpų. Viena kalbėjusių – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Irma Jokštytė. Ji teigė, kad kadaise galėjo tik pasvajoti apie galimybę skaityti įvairias knygas.
„Augau apsupta knygų ir tikėjausi stebuklo, kad vieną dieną galėsiu perskaityti visas norimas knygas. Galiu pasakyti, kad stebuklas įvyko – dėl naujausių leidybos srityje pritaikytų technologijų dabar galiu tai padaryti. Kai kiekvienas iš mūsų supras, kad pasaulis yra visoks – natūraliai kils noras kurti dalykus, suprantamus kiekvienam. Pati dirbu tam, kad ne tik bibliotekos, bet ir parduotuvės, autobusai, bankai ir kitos institucijos būtų prieinamos regos negalią turintiems žmonėms. Pokyčius į savo gyvenimus galime atnešti patys“, – pasakoja I. Jokštytė.
Pokyčiai siekiant didinti bibliotekų prieinamumą prasidėjo prieš penkerius metus, kai Kultūros ministerija inicijavo priemonę, skirtą bibliotekų paslaugoms plėtoti ir visuomenės socialinei atskirčiai mažinti. Naudojantis šia priemone įgyvendinta nemažai iniciatyvų, sukurta naujų paslaugų, tokių kaip animuoti pasakų vaizdo įrašai klausos negalią turintiems vaikams, pritaikytos kompiuterinio raštingumo programos, didintos bibliotekų specialistų kompetencijos, reikalingos įvairių negalių turintiems žmonėms aptarnauti.
Kviečiame susipažinti su manifestu.
